Motinystę įprasta suvokti kaip prigimtinę moters gyvenimo neišvengiamybę, moters egzistencijos įprasminimą. Jos vaizdinys Lietuvos visuomenėje ir kultūroje konstruojamas kaip vertas pagarbos, suteikiantis statusą ir net truputį herojiškas. Tačiau motinystę prieš 50 metų pradėjus tirti kaip daugialypį reiškinį, paaiškėjo, kad egzistuoja skirtis tarp teorinės ir realios motinystės – pasirodo ji gali ne tik džiuginti, bet ir traumuoti, jos galima gailėtis ir net visiškai nenorėti.